Nors už lango jau be penkių minučių vasara, oras visiškai neatrodo vasariškas. Jau keli metai panašiu laiku atostogauju tai šie metai ganėtinai vėsus buvo. Atostogos buvo tokios plius minus pasiplanuotos, sūnaus gimtadienis, porai dienų tiesiog pailsėti ir gerai išsimiegoti ir žinoma kelione dviračiu su nakvyne. Dėl oro kažkur labai iš namu išvykti nelabai pavyko, praktiškai visa savaite buvo lietinga, o suplanuota kelione dviračiu galiausiai teko pakeisti į kiek paprastesne.

Oro temperatūrai besilaikant apie 13-15 laipsniu aukščiau nulio, lyjant nepastoviam lietui ne visada norėjosi tiesiog netgi išeiti iš namu. Ir kaip būdinga Anglijai lietus nepastovus ir jo kiekio nenuspėsi. Vienu momentu lyja vos, nors turėtu lyg ir lyti gan smarkiai ir visa diena, kitu atveju per kelias minutes iškrenta daugybe lietaus ir pasisekė, jeigu pavyko jo išvengti. Kaip ten bebūtų, artėjant suplanuotai kelionei dviračiu ir besikeičiant situacijai , teko suktis iš padėties. Oras nežadėjo visiškai nieko gero, lietus visai dienai bei ganėtinai didelis vejas. Dar diena prieš teko pasitarti ar tikrai keliaujam ir į kuria puse vejas visgi pus keliones metu. Nes pagal planą daug geriau įveikti sunkia dali pirma, o vėliau jau tiesiog ramiai grįžti atgal, žinoma jeigu vejas nepakeičia krypties.

Pakoreguotas planas buvo toks, kelione neskubant prieš veja pirmyn ir pavėjui atgal, visos keliones metu visada išlieka galimybe labai sušlapti ir praktiškai bet kada galim apsisukti ir grįžti atgal. Keliones atstumas šiek tiek virš 80 kilometrų. Kadangi būtent šiuo maršrutu keliauti dar neteko, tai buvo nauja patirtis dar ir tuo, kad neaišku kaip viskas bus. Ir nors aš turėjau įsivaizdavimą kaip ir pro kur važiuosime, tačiau tikrai nebuvau tikras, nes nei domėjausi labai, nei aplamai atidžiai planavau kažką. Juolab kad planas buvo pakeistas atsižvelgiant i oro sąlygas, labiausiai į veją.

Nuvežėme vaikus i mokyklas ir pajudėjome apie 10h ryto link pirminio tikslo. Pagal idėja apie dvi su puse valandos kelio į viena puse. Tačiau esant 22-27 myliu per valanda vėjui tiesiai i veidą, žinojome, jog per tiek laiko mes tikrai neįveiksim, gerai bus jeigu aplamai pavyks pasekti pirmini tašką.

O noro skubėti taipogi nebuvo. Geriau lėčiau ir įveikti viska sėkmingai, nei kad persistengti ir vėliau ieškoti kas pargabentu mus namo ir neaišku kur. Įveikus beveik puse kelio, prasidėjo lietus, nors nelijo smarkiai, tačiau buvo momentas kai paklausėme savęs, ką darom. Viena vertus gal jau butu teisinga suktis atgal ir grįžti, kita vertus buvo tas momentas kai važiuoji toliau ir galvoji, nu bus kaip bus.

Lijo nesmarkiai ir nedaug, vejas nors ir buvo didžiausias priešas nebuvo taip blogai, nes jis nebuvo pastovus. Momentais tai nešė į šoną, tai atrodė vos judame, tačiau judėjome į prieki. Momentais buvo juokinga, nes mes jau ne pirma karta priimame sprendimą keliauti dviračiu, kai oro sąlygos galėtu būti tikrai daug geresnes tam, juo labiau kad esant tokiam orui navigacijos programėlė parode, kad keliauti teks per lauka. Tikrąją to žodžio prasme, per lauka. Taip ten kažkas pervažiavo kelis kartus su traktoriumi per ta vieta, tačiau tai tikrai neatrodo panašu į dviračiu taka ar aplamai skirta važiuoti dviračiu. Atkarpa nebuvo didele, gal kiek daugiau nei kilometras, tačiau buvo juokinga.

Likus kiek daugiau nei dešimt kilometru, pasibaigė vandens atsargos ir mes dar nežinojome, kad paskutinius dešimt kilometru įveikti bus ganėtinai didelis iššūkis, kuris pareikalaus ištvermės. Kadangi paskutinius kilometrus įveikti teko tiesiog atvirame lauke, o kelio danga buvo siek tiek aukščiau nei laukai aplink, mes buvom puikus vėjo taikiniai. Momentais atrodė, kad jau viskas dar biski ir tiesiog sustosiu ir stovėsiu vietoje. Žinoma vienaip ar kitaip pavyko įveikti numatyta atstumą iki pradinio taško. Kojos skaudėjo, norėjosi maisto ir gerti. Greito maisto užkandine buvo palaima ir būtent to ko reikia. Ir nors maistas bei gėrimai padėjo viena vertus pasijusti geriau, neramino kojos. Jautėsi raumenų skausmas atrodo lyg dega bei iš esmes drebėjo kojos. Oras lauke dar labiau pablogėjo, nors mieste neatrodė vėjuota, tačiau lietus sustiprėjo.

Idėja buvo siek tiek pailsėti ir jeigu viskas gerai pavėjui grįžti atgal. Nors poilsis buvo gerai, tačiau stovėti lauke, kad ir ne ant lietaus buvo šaltoka. Čia tikėtina dėl to, jog iš vidaus buvau slapias, važiuojant suprakaitavau. Tačiau lijo ir lijo gan smarkiai, todėl nors ir norėjosi judėti pirmyn, per kelias minutes būti visiškai slapiam nesinorėjo.

Laikas ėjo ganėtinai gerai bekalbant, šiek tiek judant nebuvo didele problema ir su šalčiu, nors kojų skausmas vis dar buvo juntamas, tačiau nebuvo taip blogai kaip vos tik sustojus.  Po geros valandos lietus sustojo, gera proga pajudėti.

Pasipildėme vandens ir kitu skysčiu atsargas, šiek tiek užkandžiu ir pajudėjome link namu. Pirmi kilometrai, kurie buvo sunkiausi atvykstant atrodė netikėtai lengvi. Atrodė taip, kad aplamai tik ką pradėjome kelione ir netgi jeigu staiga užplūstu lietus tai nebus baisiausias dalykas. Žinoma lietaus išvengti visiškai nepavyko, tačiau nebuvo taip kad labai pablogėtu. Grįžome atgal mažiau pavargę nei kad įveikė puse keliones ir pasiekė tik pirmini tašką.  Ir nors nuovargis tikrai buvo ir kojos jautė, kad kažką šiandien veikiau ir veikiau daugiau nei kad įprastai, tačiau buvo verta.

Reikės pakartoti ta pačia kelione tik geresnėmis sąlygomis dar kada.