Pirmas dalykas kuris jau kuri laika praktikuojamas, tai nuvažiuoti tam tikra kieki kilometru su dviračiu per metus. Per praėjusius metus pavyko nuvažiuoti apie 800 myliu arba kiek daugiau nei 1200km. Buvo tikrai galima nuvažiuoti ir daug daugiau, tačiau pandemija ir įvairiuose taisykles to ne visada leido padaryti. Na kas nežino, tai kaip dabar Lietuvoje negalima iš vienos savivaldybes važiuoti i kita, taip Anglijoje yra tam tikros zonos kur panašus dalykai. Tie dalykai veikia kiek kitaip, tačiau esme tokia, kad dviračiu važiuojame mes dviese, beveik visais atvejais. O taisykles tokios, kad negalima laiko leisti kartu su ne iš to paties namu ūkio asmeniu. Ir nors tai jau teko daryti kelis kartus, nebūtinai specialiai, tiesiog kelias kirto skirtingas grafystes. Tačiau taip galima gauti bauda ir panašiai, todėl ne visada galim važiuoti ir ne visada galim važiuoti ten kur norim. Kadangi šalis čia padalinta i skirtingus karantino lygius, o lygiai turi skirtingai taisykles, tai kartais būna geriau ten kur gyvenam, bet visos kitos grafystes blogiau, o kartais atvirkščiai. Vienu ar kitu atveju negalima važiuoti i kita arba galima tik vienam. Ko pasėkoje tenka važiuoti arba rečiau arba ta pati maršrutą, kuris realiai jau atsibodęs. Netgi kai galima sportuoti dviese ar panašiai, taisykles būna tokios, kad galima tarkim susitikti su kitu asmeniu lauke ir su juo kartu tarkim važiuoti dviračiu, tačiau... 

Negalima važiuoti kartu mašinoje ar panašiai. Tai reiškia, kad jeigu mes norim įsimesti dviračius i masina ir važiuoti kažkur, kur vėliau su dviračiais pavažiavę grįžtume atgal ir važiuotume atgal namo su masina, to daryti negalima. Taigi tenka suktis kaip įmanoma. Planas praėjusiais metais buvo pasidaryti ilga kelione, keliu dienų. Na, kokius 400km nuvažiuoti per tarkim 5 paras ar panašiai. Iš pradžių idėja buvo apsieiti be gyvenamu vietų po stogu ir miegoti palapinėje, gamtoje. Aišku tas planas visiškai nepaėjo dėl karantino ir taisyklių, o vasara taip gavosi, kad buvo per vėlu viska planuotis jau. Vėliau priėjome idėjos, kad paprasčiau tikriausiai butu visgi miegoti kažkur moteli ar panašiai, taip gautųsi gal netgi pigiau, ką jau bekalbėti apie patogumą ir saugumą. Deja ilga laika moteliai aplamai nedirbo, o ir kai dirbo nebuvo aišku kaip ir kas ir ar tikrai dirbs. Vienu žodžiu geriausias dalykas iš viso to gavosi, kad pavyko pasidaryti vienos dienos 120km kelione. Buvo faina, gal siek tiek per daug kaip vienai dienai, bet pavyko. Ir nors grizus daugiau jau nieko nebesinorėjo, o kita diena buvo sunkoka laipioti laiptais, pakartočiau ir vėl. Na o dabar apie šių metu tikslą. Tikslas toks 1500myliu šiems metams. Viena vertus atrodo nedaug, kita vertus mes paprastai važiuojame tik karta per savaite, nes kitaip nelabai pavyksta. Šeima, darbas, skirtingu laiko dirbam ir dar oras. Ir tas kartas per savaite gaunasi apie 35km. Čia aišku pats mažiausias atstumas ir pats paprasčiausias, nes i ji mes telpam su visomis taisyklėmis ir panašiai. Kitas gal populiarus jau virs 50km, bet ten jau tenka važiuoti i skirtingas grafystes, todėl to padaryti ne visada pavyksta prie šių nauju taisyklių. Kitaip tariant netgi jeigu važiotume tik karta i savaite ir tik minimalu atstumą viskas turėtu būti gerai ir tikslas pasiekiamas, tereikia save siek tiek daugiau motyvuoti ir gal net pavyks viska pasiekti greičiau nei per metus. Pasistengsiu apie tai parašyti karta per mėnesi ir taip pats stebėsiu kaip sekasi. 

 Sekantis tikslas, kuris buvo daugiau reikalingas iš pradžių, o tik vėliau atsirado daugiau kaip po pačio noras. Patobulinti savo anglu kalbos žinias. Ir patobulinti tai ne tai, kad tiesiog žiūrėti filmu daugiau ar klausyti muzikos ar kalbėti. O eiti to mokytis visiškai taisyklingai net jeigu už tai reikės mokėti pinigus. Prieš keturis metus ta idėją atsirado ir jau buvau to pradėjęs, nuvykau atlikti kalbos testo nuo rudens jau turėjau kaip ir pradėti mokslus, tačiau persikėliau gyventi i kita miestą. Atstumas tarp mokslo vietos ir namu gaunasi apie 40 myliu taigi teko viska atidėti. Po metu vėl bandžiau, bet mano mieste nebuvo jau vietų, pavėlavau su registracija. Dar po metu pakeičiau darbo laika, miestą atsirado dukra, todėl apie tai netgi minčių nebuvo. Praėjusiu metu gale vėl ta idėją atėjo, užsiregistravau, netrukus gavau atsakymą, jog viskas gerai, yra vietų ir nuo sausio mėnesio galo prasidės kursai. Ir dar prie viso to, pasirodo, jog jie nemokami čia. Keista, gal kažkas pasikeitė per kelerius metus, nes pirma karta kai vykau, kainavo. Aišku čia didelis pliusas dar didesnis pliusas, kad mano mieste ir kad vos kelios minutes nuo namu su masina. Belieka kad pasisektu su mokymosi laiku. Nes kadangi aš dirbu naktį, tai negaliu ryte, bet ir negaliu vakare, man mokymu reikia kažkur per vidurį. Prie kelerius metus buvo ir toks variantas, tikiuosi, jog jis vis dar egzistuoja. Kaip bloga mano anglu? Vėlgi sunku save vertinti, bet faktas kad vis dar bloga. O ypač rašyme, kadangi mano darbas nereikalauja per daug rašymo arba viskas iš esmes kartojasi, nėra daug galimybių plėsti savo žinias tame. Aišku kitur patobulėti irgi noriu. Vaikai tuoj geriau kalbės nei kad aš, kaip su namu darbais padėti reikės, jeigu pats pilnai nesuprasiu ko norima. Taigi šitas dalykas labiau iš reikalo, bet vertingesnis nei kad pirmas, reikia tikėtis, kad geriau jau nenuvažiuosiu 1500 myliu dviračiu, bet sėkmingai lankysiu anglu kalbos mokymus. Aišku geriau kad abu pavyktu. Kokie jūsų planai naujiems metams? Ir ar turėjote kokiu prie metus ir kaip jie pavyko?